Trumpas aprašymas: Donkichotiškumas – tai dažniausiai tuščiai jėgas eikvojantys žmogaus veiksmai, kada keliami aukšti idealai ir siekiai. Na, o toks elgesys, akivaizdu, yra Migelio de Servanteso garsiojo romano apie Don Kichotą vaizdinys. Tačiau žvelgiant į donkichotiškumą ir jo prasmę, galima savęs paklausti – ar taip elgtis verta? Į šį klausimą argumentuotai atsakoma šiame kalbėjimo pavyzdyje. Ilgas aprašymas: Donkichotiškumas – be abejonės ištakas turinti sąvoka. Donkichotiškumas yra atėjęs iš garsiojo ispanų rašytojo Migelio de Servanteso romane „Don Kichotas“ aprašyto veikėjo, garsiojo riterio Don Kichoto poelgių bei gyvenimo procesų. Žinant juos, galima savaime suprasti, jog donkichotiškumo bruožas yra susijęs su bereikšme kova, tuščiais idealais, naiviu tikėjimu. Svarbiausia tai, kad donkichotiškumas būdingas ne vien Migelio de Servanteso romano veikėjui. Donkichotiškumas yra būdingas ir daugeliui kitų žmonių. Daugelis jų elgiasi donkichotiškai – elgiasi ne pagal savo galimybes, bando veikti remiantis tuščiais idealais, tikėdami, jog tai yra reikšminga bei svarbu kiekvienam. Tačiau kokia yra tikroji tokio donkichotiško elgesio prasmė? Ar apskritai verta elgtis donkichotiškai? Juk paties riterio Don Kichoto atvejis rodo, kad toks elgesys iš esmės yra vaikiškas bei bereikšmis. Tad būtent šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis literatūrine patirtimi bei iš jos kylančiomis idėjomis, argumentuotai atsakoma į temos esminį klausimą – ar verta elgtis donkichotiškai ir jeigu verta arba jeigu neverta, tai kodėl?
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
