Tradiciniu požiūriu ironija yra suvokiama kaip užslėpta pajuoka, nuomonės pateikimas perkeltine reikšme, pasitelkiant priešingas, kontrastingas reikšmes. Tai – tikslingas, tačiau nepakankamas požiūris į ironiją, nes tai – gilus, prasmingas ir neįtikėtiną galią turintis reiškinys. Tuo įsitikinti galima nagrinėjant filosofų, psichologų ir rašytojų veikalus, kuriuose nagrinėjama ironizavimo esmė ir reikšmė. Galima pastebėti, kad ypatingą vietą ironizavimas ir autoironija užima moderniojoje literatūroje. Modernizmo kūriniuose ironiškai ar netgi sarkastiškai nagrinėjamos žmonių vidinės būsenos, jausmai, patelkiami modernaus pasaulio kontekstai ir realijos. Kalboje įrodoma, kad šios epochos kūrėjai ironiją naudoja kaip galingą ir nepakeičiamą meninės raiškos priemonę ir tokiu būdu perteikia savitą filosofiją ir netradicinį požiūrį į pasaulį.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
