Asmeninės laimės ir pareigos konfliktas lietuvių literatūroje (2)

Asmeninė laimė, ramybė gyvenime siektina kiekvienam žmogui. Tačiau tautos poetu vadinamas XX a. rašytojas Justinas Marcinkevičius teigė: “Gyvenimas – malonumų indas, pripildytas kartaus pareigos ir atsakomybės gėrimo.” Žmogus iš prigimties yra dvilypė asmenybė, todėl dažnai sunku rinktis tarp geidžiamų dalykų ir pareigos jausmo. Tokia situacija nereta ir literatūroje. Modernėjant lietuvių literatūrai, kūriniuose vis daugiau dėmesio skiriama individo išgyvenimams bei darbo sampratai. Natūralu, jog įvairių epochų rašytojai asmeninės laimės bei pareigos sąvoką atskleidžia skirtingai, nes priklausomai nuo istorinių aplinkybių bei asmeninės patirties, žmogus laimę ir pareigą suvokia nevienodai. Pasak Biblijos, žmogus privalo būti ne tik pareigingas, tačiau ir laimingas: „Linksma širdis yra žmogaus gyvenimo šerdis, o džiugesys prailgina jo dienas“. Malonumai, atnešantys žmogui laimę, dažnai tampa sunkiai suderinami su pareigomis ir atsakomybe. Kiekvienas žmogus turi įsipareigojimų šeimai, tėvynei, ar draugams. Dėl to išryškėja asmeninės laimės ir pareigos konfliktas. Tad šiandien remiantis įvairiais literatūros kūriniais, norėčiau aptarti, kokiais principais lietuvių literatūros kūriniuose išryškinami asmeninės laimės ir pareigos konfliktai, tuo pačiu pabrėžiant, šių konfliktų padarinius žmogaus būsenai.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!