Trumpas aprašymas: Dažnai žmonės išgyvena sunkius įvykius, kurie jiems sukelia daug skausmo. Tuomet žmonės jaučiasi esą palaužti gyvenimo ir jiems yra sunku toliau gyventi. Tokiems žmonėms labiausiai reikia kitų žmonių palaikymo – atjautos. Svarbiausia yra tai, kad nuskriaustas žmogus nesijaustų vienišas. Tačiau ne kiekvienas žmogus sugeba atjausti – dažnai žmonės tiesiog gailisi kitų žmonių arba jiems kiti žmonės visai nerūpi. Šiuolaikinėje visuomenėje atjauta ir gailestis pamažu keičiasi ir nyksta. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama atjauta ir gailestis. Ilgas aprašymas: Lietuvių literatūra – tai mūsų tėvynės – Lietuvos – meninis palikimas ateities kartoms, kuriame sudėta lietuvių mentaliteto dalis ir lietuviškoji išmintis. Lietuvių literatūros kūriniuose labai svarbūs žmonės ir jų gyvenimas bei tame gyvenime pasirodančios įvairios situacijos, atspindinčios ne tik lietuvišką mentalitetą ir išmintį, tačiau ir tiesiog įprastą lietuvio charakteristiką. Tad dažnai sakoma, jog lietuviškajai charakteristikai būdingiausia atjauta bei gailestis. Sykiu tai yra svarbios krikščioniškosios vertybės. Atjauta reprezentuoja gebėjimą priimti save ir kitus, suprasti bei atleisti, na, o gailestis yra siejamas su užuojauta, nuolankumu ir kt. panašiais aspektais. Taigi lietuvių literatūroje yra labai dažnai kalbama apie atjautą ir apie gailestį, kaip tam tikrus gyvenimo aspektus, kuriuos turėtų savyje jausti kiekvienas žmogus. Tačiau kaip reiškiasi atjauta ir kaip reiškiasi gailestis? Šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais lietuvių literatūros kūriniais, yra argumentuotai pateikiama, kaip lietuvių literatūroje yra plėtojama atjautos bei gailesčio tema bei kokiais principais atjauta ir gailestis yra atvaizduojami, aptariama šių dviejų aspektų reikšmė bei vertė žmogaus gyvenime.
13 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
