Dorybė – tai nuo seno akcentuojama ir vertinama žmogaus savybė. Dora gali būti siejama su įvairiais aspektais ir vertybėmis. Manoma, kad dorybė kyla iš žmogaus gerumo, siekio padėti kitiems ir juos remti sunkiu metu. Dorybė taip pat būna suvokiama kaip moralus ir žmogiškas elgesys – pagalba bėdos ištiktam žmogui, sąžiningumas, dosnumas, gerumas, rūpestis ir darbštumas. Tie žmonės, kurie dorai elgiasi visą savo gyvenimą, yra vertinami ir gerbiami – jie įgyja autoritetą kitų žmonių ar bendruomenės akyse. Senoji lietuvių literatūra ypač didelį dėmesį skiria būtent didaktikai – siekiui mokyti žmones doro ir teisingo gyvenimo. Vis dėlto skirtingi skirtingų laikotarpių lietuvių rašytojai iškelia skirtingus doro žmogaus aspektus. Šiame rašinyje yra nagrinėjama doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje remiantis Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalba ir Kristijono Donelaičio didaktine poema „Metai“.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
