Doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje

Dorybė – tai nuo seno akcentuojama ir vertinama žmogaus savybė. Dora gali būti siejama su įvairiais aspektais ir vertybėmis. Manoma, kad dorybė kyla iš žmogaus gerumo, siekio padėti kitiems ir juos remti sunkiu metu. Dorybė taip pat būna suvokiama kaip moralus ir žmogiškas elgesys – pagalba bėdos ištiktam žmogui, sąžiningumas, dosnumas, gerumas, rūpestis ir darbštumas. Tie žmonės, kurie dorai elgiasi visą savo gyvenimą, yra vertinami ir gerbiami – jie įgyja autoritetą kitų žmonių ar bendruomenės akyse. Senoji lietuvių literatūra ypač didelį dėmesį skiria būtent didaktikai – siekiui mokyti žmones doro ir teisingo gyvenimo. Vis dėlto skirtingi skirtingų laikotarpių lietuvių rašytojai iškelia skirtingus doro žmogaus aspektus. Šiame rašinyje yra nagrinėjama doro žmogaus samprata senojoje lietuvių literatūroje remiantis Martyno Mažvydo „Katekizmo“ prakalba ir Kristijono Donelaičio didaktine poema „Metai“.

Daugiau informacijos...

Šį pastraipos pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!