Gamtos ir žmogaus ryšys lietuvių literatūroje.
Trumpas aprašymas:
Gamta – įkvėpimo šaltinis. Lietuvių literatūroje labai glaudžiai ir išsamiai aprašomas žmogaus ryšys su gamta. Individas gamtoje randa pilnavertišką ramybę, sielos atgaivą bei paguodą. Gamtoje išsakomi išgyvenimai, emocijos, jausmai. Gamta kupina gėrybių, kurias suteikia žmogui. Lietuvių literatūroje esti ir tokių aprašymų, kuriuose gamta siejama su viso krašto, su baudžiavinio išnaudojimo ir carinės priespaudos naštą velkančios liaudies likimo tema. Žmogus tapatus su gamta, iš kurios semiasi stiprybės. Taigi, gamtos kraštovaizdis apima ir didelę žmogaus dvasinio pasaulio sąsają.
Ilgas aprašymas:
Gamta ir žmogus – tai jau nuo pat seno du neatsiejami objektai, kurie neretai būna priklausomi vienas nuo kito. Todėl visa tai ir reprezentuoja gilų bei stiprų tarpusavio ryšį. Pavyzdžiui, neretai žmogus turi įtakos gamtos gyvenimo ritmui. Žmogus gali arba padėti gamtai vystytis, ją puoselėjant, arba gali ją naikinti ir panaikinti bet kokią galimybę vystytis. Na, o kitu atveju, žmogaus priklausomumas nuo gamtos matuojamas tuo, ką žmogus gauna iš gamtos. Dažniausiai tai būna harmonija, vidinė stiprybė, prieglobstis nuo įvairiausių blogybių. Visa tai jau nuo seniausių laikų akivaizdžiai suvokiamas ryšys. Todėl nenuostabu, kad apie gamtai ir žmogui būdingą ryšį daugelis rašytojų, kaip itin aktualią temą, pasirinko aprašyti literatūriniuose kūriniuose. Pavyzdžiui, tokia tematika, apie gamtos ir žmogaus ryšį kūrinių daugiausiai galima rasti lietuvių literatūroje. Tikriausiai taip yra dėl to, kad būtent lietuviai daugiausiai puoselėjo šį ryšį ir jo pajautą. Todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, analizuojant lietuvių literatūros kūrinius, detaliai aptariama, koks yra žmogaus ir gamtos ryšys, vaizduojamas literatūroje bei kuo jis yra reikšmingas.
Daugiau informacijos...