Trumpas aprašymas:
Prigimta kalba – kiekvienos tautos, valstybės dovana, kurią privalu saugoti, ginti bei tausoti, puoselėti. Joje sudėta daugybė aspektų: išmintis, tautos istorija, atsiradimo motyvai, tradicijos, tautos išskirtinumas. Kalboje atsiveria tautos vertybės, jos esybė ir buvimas, prigimtis. Esant galimybei, kiekvienas savo tautos pilietis galėtų sistemiškai perduoti didžiąsias savo gimtosios kalbos vertybes: individualumą, bendrystės ir vienybės simbolį bei jausmą būti vieninteliu išskirtinos kalbos savininku, mokančiu ir galinčiu plėsti jos akiratį pasaulio kalbų kontekste. Taigi, gimtosios kalbos išsaugojimas lemia ir tautos likimą.
Ilgas aprašymas:
Gimtoji kalba – tai ta kalba, kuria šnekame, komunikuojame, išreiškiame save bei savo idėjas. Ši kalba ne veltui yra vadinama gimtąja. Ji yra gimtoji kalba, nes ji kiekvienam žmogui yra įgimta. Gimtoji kalba yra tarsi žmogaus gyvenimo pagrindas, leidžiantis identifikuoti žmogų bei jo tapatybę. Anksčiau gimtosios kalbos saugojimas buvo didelis iššūkis. Tai lėmė dažni karai, okupacijos ir kitokios negandos, kėlusios riziką kalbos išlikimui. Taigi tai sykiu apeliuoja ir į tai, kad gimtosios kalbos galimas nykimas gali paveikti ir kitus tautinio identiteto ženklus, gali pradėti nykti tauta. Todėl dar viena gimtosios kalbos svarbos reikšmė yra ta, kad gimtosios kalbos išsaugojimas svarbu, kadangi būtent gimtoji kalba padeda išlikti tautai. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūriniais tekstais bei juose pateikiamomis idėjomis, argumentuotai pagrindžiama mintis, kad gimtoji kalba padeda išlikti tautai – vienam iš esminių, su gimtosios kalbos vartojimu bei identitetu, susijusių tapatybės ženklų, be kurių žmonės prarastų viską, ką turi.
Daugiau informacijos...