„Visa ko pradžia, man atrodo, yra ten, toli vaikystėje, kur žmogus pirmą kartą supranta, kad pasaulyje jis gyvena ne vienas, kad jo rankos, ir širdis privalo ką nors pridengti nuo skausmo, prievartos, melo, kad jis privalo būti žmogumi. Tai aukščiausia ir sunkiausia pareiga“, – yra teigęs garsus Lietuvos poetas Justinas Marcinkevičius. Apie žmogiškumą daug rašoma ir lietuvių literatūros kontekste. Mokoma pažvelgti į savo sielą, vidinius jausmus, emocijas, įvairias situacijas išgyventi padoriai ir kilniai, geranoriškai. Jonas Biliūnas ir Jurgis Savickis, aprašę būtent kaimo žmogaus gyvenimą, pabrėžė vertybių simboliką, svarbumą. Šalia vertybių parodomas ne tik ramus ir tylus kaimo žmogaus gyvenimo būdas, bet atskleidžiama ir tai, jog nebūtinai individas, apsuptas kaimo aplinkos, vadovaujasi žmogiškumu, gerumu, dora ir gailestingumu. Vis dėlto, kad ir kokios aplinkybės žmogų lydėtų, mokoma žmogiškąsias vertybes laikyti aukščiau blogų užmojų. Taigi, lietuvių literatūroje pastebima didelė kaimo žmogaus gyvenimo įvairovė.
Daugiau informacijos...