Žmogaus ir žemės ryšys lietuvių literatūroje. Žmogus – tai ypatinga būtybė, kuri gali turėti glaudų ryšį praktiškai su bet kuo šiame pasaulyje. Šį glaudų ryšį asmuo gali jausti būdamas su žmonėmis, dirbdamas, mylėdamas. Tačiau kiekvienam yra savaime aišku tai, kad tikriausiai pats stipriausias ir pats prasmingiausias žmogaus ryšys yra su gimtąja žeme bei gamta. Su ja žmogus susilieja tik gimdamas ir ji įsišaknija žmogaus gyvenime. Nors retais atvejais gali pasitaikyti ir tam tikrų išimčių. Nepaisant jų, daugelis vertina šį ypatingą ryšį su žeme, todėl labai daug įvairių rašytojų apie žemės ir žmogaus santykį kūrė įvairius tekstus, poeziją. Šie kūriniai atspindi ir pabrėžia tikrąjį žmogaus ir žemės tarpusavio santykį, jo sakralumą žmogui. Taigi šiame dvyliktos klasės kalbos pavyzdyje, remiantis pastarojo amžiaus lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai aptariama, kokiais principais tuose kūriniuose yra išreiškiamas žmogaus ir žemės ryšys, ką jis suteikia žmogui bei kokios reikšmės jam šis ryšys turi. Kalboje telkiamasi į individualius, tačiau tarpusavyje susietus atvejus.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
