Kaltės ir atgailos samprata literatūroje

Kaltę žmogus jaučia įvykdęs nusikaltimą arba jaučiantis svetimo nusikaltimo gėdą. Tai verčia žmogų siekti atgailos, išpažinti savo klaidas. Vis dėlto lietuvių literatūroje vaizduojama įvairi kaltės ir atgailos samprata. Šiame rašinyje pasirinkti autoriai ir jų kūriniai aptaria du priešingus polius: žmogų, kuris nuolankiai atgailauja, jaučia amžiną kaltę, ir kitą literatūrinį personažą, kuris nesugeba jausti nuoširdžios atgailos ir savireflektuoti. Šiame darbe aptariami veikėjai padeda suvokti, kokia yra atgailos ir kaltės samprata lietuvių literatūroje ir kodėl svarbu vaizduoti įvairius personažus. Vaizduodamas moraliai subrendusį žmogų autorius puoselėja atgailos ir kaltės vertybes, pabrėžia jų svarbą, o atskleisdamas moralės trūkumą autorius pašiepia kaltės nesuvokiantį žmogų. Abiejų kūrinių palyginimas, analizė praplečia atgailaujančio žmogaus sąvoką ir atskleidžia pasirinktų autorių kūrybines programas.

Daugiau informacijos...

Šį rašinio pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!