Rašinyje sutinkama su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės teiginiu, kad tautai nėra nieko brangiau už prigimtąją kalbą bei, kad tai – neįveikiama ir stiprioji tautos pusė, kol yra ją ginančių. Kalbama apie tai, kokią reikšmę kalba turi visuomeniniam gyvenimui, valstybei, kaip tai stengėsi įrodyti ir lietuvių raštijos pradžios žmonės. Pabrėžiama, kad kalbos puoselėjimas, saugojimas – kiekvieno žmogaus pareiga. Visi tautiečiai, gyvenantys kitose valstybėse privalo prisiminti ir branginti gimtąją kalbą, bei ją perduoti savo vaikams. Rašytojai bei kiti visuomenėje gerbiami asmenys turėtų ypač pasistengti ir savo darbais skatinti visuomenėje patriotiškumą bei taisyklingą kalbos vartojimą. Tai – gyvybiškai svarbu pačiai tautai ir valstybei,o tuo pačiu ir kiekvieno tautiečio identitetui.

Daugiau informacijos...

Šį kalbėjimo pavyzdį rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama tūkstančiai skirtingų pavyzdžių. Būtent šis darbo pavyzdys yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!

Norint peržiūrėti šį darbo pavyzdį, spauskite čia!