Šiame samprotavimo rašinyje yra svarstoma apie lakštingalą ir žmogų - kaip žmogus žvelgia į gamtą ir kokios simbolinės lakštingalos reikšmės atskleidžiamos lietuvių literatūroje. Lakštingala šiame darbe yra minima kaip krikščioniškųjų vertybių saugotoja, jos išvaizda interpretuojama kaip saikingumo, dorybės, darbštumo ženklas. Minimi dviejų tipų žmonės - tie, kurie mokosi iš lakštingalos pavyzdžio, ir tie, kuriems stinga kuklumo. Lakštingala svarstoma kaip gamtos dalis, todėl rašininyje samprotaujama ir apie žmogaus ir gamtos santykį. Estetinis požiūris į gamtą, gamtos teikiama pavyzdį žmogui iškelia doros vertybės, kurios yra siejamos ir su autoriaus biografija - ji suteikia tekstui rišlumo, kadangi atitinka krikščionybės kontekstą (siekį mokyti žmones dievobaimingumo, nuolankumo).
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
