Pasaulyje gyvena tiek daug įvairių tautų, tačiau jas nuo viena kitos skiria tautinės ypatybės, tokios kaip bendra kalba, istorija, tradicijos, kultūra, įsitikinimai. Nors mūsų, lietuvių, tauta yra labai maža, tačiau labai didinga savo praeitimi, istorija, tautos žmonėmis. Lietuvių kalba – sena ir išraiškinga, saugoma ir branginama mūsų protėvių nuo senų laikų. Mūsų kalbai ne kartą buvo iškilęs rimtas pavojus – o tai reiškė ir didelį pavojų mūsų valstybei. Juk gimtoji kalba – valstybės širdis, bendras ,,broliškas“ ryšys tarp tautiečių ir bendravimo būdas, perteikiantis tam tikrus, specifinius tautos bruožus, įsitikinimus, vertybes, reiškinius, tradicijas. Lietuvos istorija liudija mūsų tautos dvasinę brandą ir suvokimą, jog be gimtosios kalbos – nėra valstybės, todėl jau nuo seno žmonės suvokė, kad saugojant ir kovojant už lietuvių kalbą, tuo pačiu saugojama ir ginama valstybė. Tai įrodo mūsų raštijos pradžios atvejai, knygnešių laikai ir įvairūs sukilimai, kuriais buvo siekiama laisvės kalbėti ir elgtis tautiškai. Šiandien, gyvendami laisvoje Lietuvoje, laisvai kalbėdami, turėtume būti dėkingi tautiečiams, kurie taip narsiai ginė visa, kas lietuviška, o pirmiausia – lietuvių kalbą, pagrindinį tautos identiteto bruožą.
Daugiau informacijos...