Trumpas aprašymas:
Literatūra – tai įvairiapusiškai naudingas aspektas kiekvienam žmogui. Literatūroje galima rasti visko, kas galėtų ugdyti žmogų. Tad literatūra geba ir skatinti žmogaus suvokimą apie istoriją. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis lietuvių literatūros kūriniais, argumentuotai įrodoma, kad literatūra yra išties tautos istorijos liudytoja.
Ilgas aprašymas:
Tautos istorija – tai neįkainojama patirtis, kuri trunka jau nuo pat pačios tautos susikūrimo dienos. Būtent tada, kai atsiranda tauta, prasideda ir jos istorija. Šią tautos istoriją galima vadinti liūdna, skaudžia, įkvepiančia. Tačiau bet kokiu atveju ji bus labai svarbi, nes bus tarsi tautos kelias, kuriuo eina tauta, siekdama augimo ir tobulėjimo, visiškos darnos. Svarbu ir tai, kad literatūra, kaip įvairiausių įvykių fiksuotoja, dažnai fiksuoja ir tautos istoriją bei visus su tautos istorija susijusius įvykius, kurie atsispindi per įvairius pasakojimus, prisiminimus, analizes ir kt. Todėl literatūroje labai dažnai nors ir neakivaizdžiai, gali atsiskleisti tautos istorijos niuansai, galimi vadinti tautos istorijos liudijimu. Tad literatūrą galima įvardinti kaip tautos istorijos liudytoją. Vis tik, pagrįsti faktą, teigiantį, kad literatūra geba liudyti tautos istoriją, reikalinga daugiau argumentų nei tik paminėtieji. Būtent todėl šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis įvairiais literatūros kūriniais, juose pateiktais pasakojimais, pateikiami išsamūs argumentai, kodėl literatūra yra tautos istorijos liudytoja, sykiu aptariant, kokie principai leidžia tai pastebėti ir dėl ko tokie literatūros kūriniai, atspindintys tautos istorijos liudijimus yra ypatingi bei turintys svarbią išliekamąją vertę.
Daugiau informacijos...