Daugelis žmonių teigia, kad kiekvieno žmogaus vaikystė yra pats nerūpestingiausias gyvenimo tarpsnis, kuriame nereikia niekuo rūpintis. Tai laikas, kada žmogus tik pradeda pažintį su pasauliu, todėl jam esant mažam, viską už jį padaro tėvai arba kiti suaugusieji, kurie rūpinasi vaiku. Todėl į vaiką dažnai žiūrima kaip į nerūpestingą, atsakomybių neturinį žmogų, kuris pats savimi negali pasirūpinti ir dažnai turėdamas įtakos kokiems nors veiksmams, dažniausiai tai daro neteisingai. Dėl šios priežasties tikima, kad vaikams reikalinga nuolatinė priežiūra. Tačiau tai nėra visiškai teisingai požiūris. Kai kurie vaikai išsiskiria savo vaikystės patirtimis, kurių metu patiria ypatingus nutikimus, kurių vieni būna neigiami, kiti teigiami, tačiau savaime suprantama - veikia vaikų supratimą. Apie tokias patirtis dažnai kalbama literatūros kūriniuose. Taigi šiame dešimtos klasės kalbos pavyzdyje aptariama, kokios vaikų patirtys vaizduojamos literatūroje, kokia yra šių patirčių reikšmė ir prasmė jaunam žmogui.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
