Vienas žymiausių Vokietijos klasikų, padėjusių pagrindus šiuolaikinei vokiečių literatūrai, Frydrichas Šileris yra teigęs: „Tėvynė – tai šventas žodis, kuris atplėšia mokslininką nuo knygos, atitraukia valstietį nuo arklo, valdininką nuo rašomojo stalo ir surenka visus prie vienos vėliavos, į kurią jie žiūri didvyrio drąsumu ir kankinio pasiaukojimu.“ Šie motyvai atskleidžia ir parodo tėvynės svarbą bei didelį reikšmingumą žmogui, piliečiui. Tėvynė leidžia individui jaustis tautos dalimi. Kiekvienas pilietis turėtų mylėti, gerbti ir puoselėti savo tėvynę, stengtis dėl jos gerovės ir siekti visapusiško teisingumo bei doros. Tėvynės svarbą aptarė ir lietuvių literatūros atstovai, perteikę įvairias idėjas savo kūryboje. Lietuvių literatūroje aiškiai matome, jog žmogus labai gerbė, mylėjo, rūpinosi ne tik savo tėvyne, bet ir jos papročiais, tradicijomis. Pirmiausiai norisi paminėti pačio žmogaus asmenybę, jo požiūrį ir suvokimą, meilę tiek savo gimtajam kraštui, jo gamtai, tiek kalbai, kuri yra individualiai ypatinga ir reikšminga. Gimtoji kalba savo įvairiomis formomis ir savitu reiškimusi atspindi savo tautos istoriją, atsiradimą, keitimąsi, polinkį į plėtimosi galimybes. Taigi, esant galimybei, kiekvienas savo tautos pilietis galėtų sistemiškai perduoti didžiąsias savo gimtosios kalbos vertybes. Lietuvių literatūroje matoma kova už tautiškumą reiškia ypatingą moralės bei doros principą.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
