Visais laikais buvo nagrinėjamas, analizuojamas ir aukštinamas žmogaus ir tėvynės ryšys. Dauguma rašytojų ir kūrėjų vaizdavo šį ryšį kaip nuolatinį, svarbų ir nesikeičiantį, kol asmuo yra arti savo gimtosios žemės, čia kuria savo gyvenimą, siekia tikslų, šviečia kitus žmones, augina vaikus, dirba ir kitaip prasmingai leidžia laiką. Ypač jausmingai tėvynės svarba aprašoma eilėraščiuose. Asmuo, netekęs tėvynės, jaučiasi nelaimingas, praranda saugumo jausmą, nenustoja apie ją galvoti, kyla vidiniai konfliktai. Ne visada individas sąmoningai bei savo noru palieka gimtąją žemę, kartais taip pasielgti priverčia aplinkybės. Tad kaip jaučiasi asmuo, atskirtas nuo tėvynės ir jos žmonių? Ko jis ilgisi, ką išgyvena?
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
