Trumpas aprašymas: Ne kartą buvo sakyta, jog kūrybai reikalinga kančia. Tai reiškia, jog kūrybai reikalingi asmeninės patirtys ir išgyvenimai, kurie padėtų pamatus būsimam kūriniui. Dėl šios priežasties kai kuriuose lietuvių literatūros kūriniuose įžvelgiamas autobiografiškumas. Būtent apie jį ir šnekama šioje kalboje. Aiškinamasi kaip reiškiasi autobiografiškumas įvairiuose literatūros kūriniuose, kuo jis ypatingas ir kokie aspektai gali lemti autobiografiškumą. Ilgas aprašymas: Sakoma, kad literatūra visados yra autentiška rašytojo saviraiška, rašytojo vidaus unikalus atspindys, o pats rašytojo literatūrinis kūrinys metaforiškai – rašytojo veidrodis. Termiškai tariant, toks rašytojo gebėjimas perteikti save ir savo gyvenimo vingius į literatūrinį kūrinį, taip paliekant bent menką dalelę savęs, vadinama autobiografiškumu. Autobiografiškumo sąvoka dažniausiai siejama su jau minėtais aspektais. Autobiografiškumas rašytojų kūriniuose apnuogina rašytojus ir perteikia jų vidų, tad neretai autobiografiškumas yra paneigiamas, sakoma, jog tai yra paprasčiausias sutapimas. Tačiau kaip yra iš tikrųjų – niekas nežino. Bet kad egzistuoja autobiografiškumas ir autobiografiškumo apraiškos lietuvių literatūros kūriniuose – tai yra visiškai akivaizdu. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis pačiais įvairiausiais lietuvių literatūros kūriniais, yra aptariama, kokiuose kūriniuose autobiografiškumas lietuvių literatūros kūrinių atžvilgiu yra matomas bei apskritai kokiais principais tas autobiografiškumas reiškiasi. Sykiu tai leidžia suvokti, kaip reikšminga detales apie savo gyvenimą įterpti kūriniuose, ką dažnai tokiais sprendimais norima pasakyti bei kodėl dėl autobiografiškumo kūrinys tampa dar labiau neįkainojamas ir unikalus.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
