Žmogus ir tėvynė – tai yra du, savaime suprantama, vienas nuo kito neatsiejami dalykai. Taip yra dėl to, kad tėvynę sudaro žmonės, o būtent žmogus rūpinasi tėvyne ir be jo tėvynė nyktų. Tad žmogus sąmoningai suvokdamas tokį tėvynės ir žmogaus tarpusavio ryšį, bando jį visais įmanomais būdais išlaikyti kuo geresnį ir dažnu atveju, netgi, fiksuoja visa tai literatūriniuose kūriniuose. Tad tikrai ne vienas lietuvių literatūros kūrinys reprezentuoja žmogaus ir tėvynės ryšio principus bei prasmę. Taigi šiame dvyliktos klasės kalbėjimo pavyzdyje nuodugniai nagrinėjama, koks atsiskleidžia žmogaus ir tėvynės ryšys lietuvių literatūros kūriniuose. Tai nagrinėjant, pasitelkiami įvairių laikotarpių lietuvių literatūriniai kūriniai bei juose atvaizduotų herojų arba pačių rašytojų idėjos, atspindinčios išryškinamo žmogaus ir tėvynės ryšio idėjas. Taigi šis kalbėjimo pavyzdys – tai yra išsami tėvynės bei joje gyvenančio ir veikiančio žmogaus santykio principų analizė, įprasminanti žmogaus buvimą tėvynėje ir jos svarbos suvokimą.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
