Šiame kalbėjime analizuojama individo kaltės tema, atskleista realizmo bei modernizmo lietuvių literatūroje. Šiuo laikotarpiu išgyvenamos nacionalinės tragedijos vertė rašytojus keisti kūrinių tematiką, vis dažniau atsigręžiant ir dėmesį kreipiant į asmenybės patiriamą sąžinės graužatį, kaltės jausmą. Vieni rinkosi apie tai kalbėti tiesiogiai šaukdamiesi į skaitytojo sąžinę, kiti naudojo ironiją, kaip būdą kreiptis į individo sielą; treti individo vidinei tragedijai suteikė tobulą poetinę ir draminę formą. Lietuvos, kaip agrarinio krašto, aplinkoje įtaigiai suskamba vaizduojamos šuns egzekucijos fone išgyvenami jausmai dėl padaryto nusikaltimo. Savotiškai, poetine kalba, atskleidžiama individo, priversto rinktis tarp pareigos gimtinei ir asmeninės laimės, tragedija bei dėl to kylantis kaltės jausmas.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
