Šioje kalboje kalbama, kad gamta ir žmogus Lietuvos literatūroje atskleidžia be galo didelį ryšį, kuris nusako kokia gali būti stipri meilė tarp gamtos ir žmogaus. Lietuvos rašytojai tai parodo per įvairius aspektus, pabrėžia gamtos detales ir būdvardžiais nusako tikrą gamtos grožį, taip sujungdami gamtą ir žmogų, kaip neatsiejamą dalyką. Vienas iš Lietuvos rašytojų Kristijonas Donelaitis poemoje ,,Metai“ atskleidžia žmogaus santykius su gamta, su Dievu, parodomi būrų tarpusavio santykiai: būrų ir ponų santykiai; pavaizduojama būrų buitis, papročiai, jų darbai ir šventės. Būrų, kaip ir gamtos, gyvenimas sukasi amžinu ratu, paklūsta tiems patiems Dievo nustatytiems dėsniams. Būrai giriami ir barami, raginami ar atgrasinami pagal krikščioniškosios dorovės normas, visas jų gyvenimas bei elgesys vertinami pagal Šventojo Rašto tiesas. Kristijonas Donelaitis savo kūriniu nori įtvirtinti per amžius sukauptas tautos moralines vertybes, išnaikinti ydas, išugdyti dvasinį tautos atsparumą. Taip puikus pavyzdys, kaip žmogus yra susietas su gamta. Gamta jo gyvenimas, jo pragyvenimo šaltinis. Šis kūrinys atskleidžia žmonių gyvenimo ritmą, jų meilę gamtai, o pats žmogus yra tiesiog susietas su gamta. Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus kūryboje taip pat atskleidžiama labai stipri meilė gamtai, ypač tautos gamtai. Išskiriami konkretūs elementai, kurie tik sustiprina ryšį tarp žmogaus gamtos. Taigi šiuose kūriniuose atskleidžiamas ypatingas gamtos ir žmogaus ryšys, Lietuvos literatūros rašytojai gamtos grožį perteikdami per pasiilgimą, būrus ir kt. nusako gamtos svarbą žmogui.
Daugiau informacijos...