Regionuose tarmiškai kalbantys žmonės prisipažįsta, kad mieste vengia prabilti tarmiškai, nes nenori sulaukti išskirtinio aplinkinių dėmesio. Išgirdę tarmišką šnektą miestiečiai dažnai atsisuka, klausia, iš kokio krašto kalbėtojas, prašo pakartoti žodžius, kartais ir pataiso. Taip pat dažnas regionų gyventojas yra įsitikinęs, kad savivaldybėje ar su meru tarmiškai kalbėti nevalia – nors ten visi tą tarmę supranta, ja kalba ir puikiai ją moka. Taigi egzistuoja tam tikros ribos, kada ir kur tarmė gali būti vartojama: tarmiškai geriau kalbėti privačioje aplinkoje, ne mieste ir ne su aukštesnį socialinį statusą turinčiais žmonėmis.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
