Šiame darbe nagrinėjamas žmogaus santykio su tėvyne atspindys literatūroje, o temai atskleisti pasirinkta Rolando giesmė ir Justino Marcinkevičiaus Mindaugas. Kiekviena tauta turi savitą praeitį- istoriją, kuri išugdė žmonėse kultūrą, papročius, tradicijas, dvasines vertybes. Tačiau laikui bėgant atrodo, kad į tautos istoriją vis dažniau yra numojama ranka. Taip nepaprastai skamba, kai kas nors kalba apie tėvynę, regi sugrįžus pereitas erdves ir praėjusį laiką, užmiršti įvykiai ir daiktai atgyja, vėl pasigirsta seniai nuaidėję garsai ir žodžiai, vėl prabyla į žmogų lūkesčiai ir abejonės, aimanos ir džiaugsmai. Nušvinta visa būtis ir vėl kaip kadaise dosniai dalija viltis, žadėdama išsipildymą ir vaizduodama tėvynę. Taigi, koks santykis su tėvyne vaizduojamas literatūroje? Dabartyje jauni žmonės semiasi stiprybės iš didingų mūsų protėvių žygių, kurie įkvepia stengtis dėl savo tėvynės. Jaunas žmogus dažnai nesusimąsto, jog tautos praeitis reikšminga tuo, jog ji yra tarsi atspirties taškas mūsų dabarties veiksmams, praeitis padeda nustatyti žmogaus santykius su tėvyne.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
