Kaip literatūroje keitėsi žmogaus ir tėvynės santykis? Trumpas aprašymas: Žmogus jau nuo pat mažens yra susietas su tėvyne. Todėl bet kokiu atveju, vienoks ar kitoks santykis tarp žmogaus ir tėvynės tikrai egzistuoja. Tad koks tas santykis tarp žmogaus ir tėvynės egzistuoja. Ilgas aprašymas: Kiekvienas žmogus be abejonės turi savo tėvynę. Tėvynė – tai gimtoji erdvė, šalis, kuri susijusi su žmogaus identitetu ir savitumu. Tėvynę taip pat galima traktuoti, kaip ypatingą ir saugią žmogui erdvę, suteikiančią žmogui ramų ir laimingą gyvenimą. Todėl žmogus su tėvyne yra susiejamas jau nuo pat gimimo ir svarbiausia, jog ši žmogų bei tėvynę jungianti sąsaja yra amžina, o nuneigti jos taip pat negali niekas. Todėl tampa savaime aišku, kad žmogų ir tėvynę jungia santykis. Kartais jis labai gražus ir šviesus, o kartais komplikuotas. Tačiau nepaisant visko, šį santykį galima vadinti tvariu ir labai reikšmingu. Kadangi žmogaus ir tėvynės sąsajos yra aktualios jau nuo senų laikų, ypač kai tėvynėje vyravo įvairiausios istorinės negandos, apie žmogaus santykį su tėvyne yra nemažai literatūrinių kūrinių. Juose per įtaigius pasakojimus, mintis apie tėvynę, rašytojai perteikia žmogaus santykį su savo gimtąja erdve, pabrėžiant jos svarbą. Taigi šiame kalbėjimo pavyzdyje, remiantis Lietuvos literatūros kūriniais, pateikiama, koks lietuvių literatūroje atsiskleidžia žmogaus santykis su tėvyne.
13 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
