J.G.Fichtė yra teigęs, kad „Moteris nėra pavaldi taip, tarsi vyras turėtų į ją prievartinę teisę; pavaldžią ją daro josios nuolatinis, neišvengiamas ir jos moralumą sąlygojantis noras būti pavaldžiai... O dėl šeimyninių ir vidinių ryšių, tai vyro švelnumas neišvengiamai jai atlygina viską ir net dar daugiau, negu ji neteko... Mano galva, tai vyro prievolė – valstybėse, kuriose piliečiai turi balsą sprendžiant visuomenės reikalus, neatiduoti šio balso, pirma neaptarus reikalo su savo žmona ir pokalbiu su ja nepakeitus savo nuomonės“. Moteris iki pat XXa. buvo suvokiama tik kaip vaikų gimdytoja ir namų ponia. Moterys negalėjo ar neturėjo galimybių siekti karjeros, dirbti, mokytis, balsuoti. Situacija pradėjo gerėti tik XXa., kai visuomenė pamažu modernėjo, o moteris įgijo daugiau teisių ir galimybių. Tokios tradicinės prievolės kaip vaikai, šeima ar namų tvarkymas pamažu keitėsi ir darė vis mažiau įtakos moters gyvenime. Moteris tapo laisvesnė ir savarankiškesnė, ji galėjo pati rinktis ir nuspręsti savo likimą. Šiame kalbėjime yra nagrinėjama moters likimo ir pasirinkimo tema XXa. kūryboje.
12 metų padedame moksleiviams siekti aukščiausio rezultato lietuvių kalbos ir literatūros srityje.
Visa mokomoji medžiaga yra tikrinama lietuivų kalbos mokytojo - eksperto.
Siekiant sukurti jaukią mokymosi aplinką, visas procesas yra konfidencialus.
